Kuo ypatingas vėžlių organizmas
Vėžlių, kaip ir visų šaltakraujų gyvūnų, kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos ar vandens temperatūros. T.y. jie patys negali reguliuoti savo kūno temperatūros ir ji yra tokia, kaip ir supančios aplinkos. Žemesnėje aplinkos temperatūroje visos jų organizmo funkcijos sulėtėja, jie sunaudoja mažiau pašarų ir vandens, negali pilnai suvirškinti ir įsisavinti gauto pašaro. Žemoje temperatūroje užmiega žiemos miegu. Vėžlio nepatariama migdyti žiemos miegu, nes tai kenkia jų sveikatai, jie gali nugaišti!
Vėžliai neturi dantų, bet labai stipriais žandikauliais pašarą ar auką gali plėšyti dalimis.
Vėžlių regėjimas puikiai išvystytas. Jie mato netgi spalvas. Tačiau jie negirdi įprastų garsų, todėl nevarkite galvodami savo augintiniui vardą, nes jis į jį nereaguos.
Sausumos vėžliai
Sausumos vėžlius laikyti galima plastmasinėse dėžėse, akvariumuose arba specialiuose terariumuose. Šios rūšies vėžlių aplinkos temperatūra dieną turi būti 28 - 29° C, naktį 24 - 25° C. Tinkamos temperatūros palaikymui naudojamos specialios šildymo lempos. Gyvūnas kasdien turi gauti švaraus vandens, kurį būtina nuolat keisti. Tačiau jei vėžliai gauna sultingo maisto, vandens nebegeria. Nepatartina kaip kraiką naudoti medžio drožles, smėlį ar kitokį smulkų kraiką, nes vėžliai dažnai jų prisiėda ir tai gali baigtis Jūsų augintinio mirtimi. Geriau naudoti vienkartinius popierinius rankšluosčius, kuriuos bus lengva keisti. Šildymui būtina naudoti specialų šildymo kabelį, o šarvui stiprinti specialią ultravioletinę lempą, kuri turi būti ne aukščiau, kaip 30 cm atstumu ir ne žemiau, nei 25 cm atstumu. Lempa, laikoma per žemai, gali sukelti akių problemas. Vėžlį laikant saulėtoje vietoje, būtina pasirūpinti, kad šis bet kada rastų pavėsį, kur galėtų pasislėpti nuo atviros saulės.
Mityba. Mityba ir laikymo sąlygos turi labai didelės įtakos vėžlių sveikatai ir reprodukcinėms savybėms. Tinkamai laikomi bei maitinami vėžliai suserga labai retai.
Sausumos vėžliai yra vegetarai. Svarbu, kad jų maistas būtų kuo įvairesnis. Vasarą maisto pagrindą sudaro kiaulpienių lapai ir žiedai, dobilai, žliūgė. Visais metų laikais galima maitinti daržovėmis (jas būtina susmulkinti arba sutarkuoti):
pomidorai;
salotos;
ridikų lapai;
kiniški, žalieji ar Briuselio kopūstai;
agurkai;
morkos
paprika ir kt.
Taip pat galima duoti vaisių, tačiau būtina stebėti ar Jūsų augintinis juos ėda noriai ir ar gerai jaučiasi. Jie neturėtų sudaryti daugiau nei 20 proc. viso raciono. Citrusiniai vaisiai turi būti duodami su saiku.
Sveikata. Norėdami sužinoti, ar Jūsų augintinis yra sveikas, atsižvelkite į sekančius rodiklius:
Patikrinkite šarvą - jis turi būti tvirtas ir nesužalotas.
Akys visuomet turi būti atmerktos, blizgančios, be traiškanų.
Nosis ir burna privalo būti sausos ir nesulipusios.
Išeinamoji anga turi būti švari, išmatos kietos, neaštraus kvapo.
Oda turi būti elastinga.
Keliant vėžliuką, jis turi išsigąsti ir priešintis, nebūti apatiškas.
Sveikas vėžliukas nesislėps nuolat savo slėptuvėje, bet ropinės pirmyn ir atgal, kad iššniukštinėtų savo vietovę, nes šie ropliai iš prigimties yra smalsūs.
Tinkamai prižiūrimi vėžliukai bus stiprūs ir sveiki.
|