865519991

 

(Straipsnio autorė - veterinarijos gydytoja Laura Udraitė - Vovk)
 

Dažniausiai pavojingose zonose suserga jauni arba naujai atvežti suaugę gyvūnai.

Inkubacinis babeziozės periodas trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus šuns kraujyje vyksta intensyvi eritrocitų hemolizė, kuri ir sukelia ligai būdingus simptomus. šiuo periodu tiriant periferinį kraują, jame randama daugybė sukėlėjų.

Ligos eiga gali būti žaibinė (šuo gali greitai silpti ir net nugaišti), ūmi ar lėtinė. Tai labai priklauso nuo šuns atsparumo, gretutinių ligų ir kitų faktorių. . Susirgus pakyla aukšta temperatūra ( iki 41 C ), šuo tampa, liūdnas, apatiškas, blogiau ėda arba visai neėda, krenta svoris, dreba raumenys, padažnėja kvėpavimas ir širdies darbas, gleivinės tampa blyškios ar geltonos (dėl anemijos bei hemolizinės geltos), šlapimas tampa rausvai rudas, kartais šunys vemia, negali pasituštinti arba kaip tik viduriuoja, išmatos būna labai tamsios. šuningos kalės gali abortuoti. Ligos eiga labai priklauso nuo bendros organizmo būklės. Seni ar nusilpę šunys serga daug sunkiau. Negydomi gyvūnai gali gaišti dėl besivystančio širdies bei kvėpavimo nepakankamumo. Pradėjus gydyti iš karto - prognozė gera. Todėl svarbu ilgai nedelsti pastebėjus bet kurį iš šių požymių. Liga nesunkiai diagnozuojama pagal būdingus simptomus bei tiriant periferinį kraują. Babezijos ryškiai matomos mikroskopuojant nudažytus eritrocitus. Tai padeda veterinarijos gydytojui diferencijuoti ją nuo kitų tipų anemijų, leptospirozės, apsinuodijimų. Gydymui naudojami specifiniai preparatai veikiantys prieš babezijas. Jie leidžiami vieną arba du kartus. Taip pat naudojama nespecifinė simptominė terapija - lašelinės tirpalų infuzijos, vitaminai, imunomodeliatoriai.
Norint išvengti šio nemalonaus susirgimo, reikia vengti kontakto su pernešėju. T.y. - stengtis apsaugoti šunį nuo galimo erkių įsisiurbimo. Tam galima pasirinkti daugybę įvairių bei patikimų preparatų - antkaklių, aerozolių, lašelių. Veterinarijos gydyklose ar vaistinėse dirbantys specialistai visada parinks tai, kas labiausiai tinka kiekvienam gyvūnui. Ypač saugoti reikėtų šuningas pateles. Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikėtų kuo greičiau ištraukti. Negalima lašinti ant erkės aliejaus ar kažkokių kitų skysčių, kadangi dusdama erkė išskirs dar daugiau seilių ir tikimybė užsikrėsti bus žymiai didesnė. Erkę traukti reikėtų suimant pincetu ar specialiu traukikliu prie pat šuns odos ir atsargiai sukant prieš laikrodžio rodyklę. Negalima jos traukti per jėga, kadangi odoje gali likti nuplyšusi erkės galvutė ar kojytės. 

Patiko šis straipsnis?
Įtariate savo šuniui erkių platinama ligą? Norite užsirašyti vizitui?

Skambinkite mūsų registratūros telefonu: