Ilgaausių bėdos

Visi, kas augina namuose seterį, bladhaundą, basetą ar spanielį, žino, kiek rūpesčių kartais pridaro jų gražiosios ilgosios ausys. Mažylio ausys auga daug greičiau nei pats šuniukas, todėl ant jų būna lipama krentama, žaidžiant - jos graužiamos, lauke - velkasi žeme ir išsipurvina, ėdant - visada atsiduria dubenėlyje, o pasisotinus, didžiausias smagumas šuniukui - pasipurtyti ir aptaškyti viską (ką tik galima ir ko negalima) aplinkui. Nulėpusios ir ypač gauruotos ausys reikalauja kruopštesnės priežiūros, jose dažniausiai būna šilta ir drėgna - tai sąlygos, kurias ypač mėgsta ausų ligas sukeliantys mikrobai, todėl jas reikia dažniau valyti, pešioti viduje augančius plaukus, saugoti nuo drėgmės bei vėjo. Ilgaausius dažniau kamuoja ausų uždegimai ir kitos bėdos.

 

Taigi - kas gi atsitinka ausims?

Uždėjus gumytę sutrinka ausų aprūpinimas krauju, jis sunkiau priteka ir dar sunkiau nuteka iš užveržtos ausies. Jei gumytė laiku nenuimama, ausys ima pamažu tinti dėl kraujo stazės, guma vis labiau veržia nuo tynio storėjančią ausį, kraujas vis sunkiau cirkuliuoja. Ausys tampa karštos ir skausmingos, tačiau, dėl stipraus tynio, šuo pats nusiimti gumytės jau nebesugeba. Negaudamos pakankamai kraujo, o su juo ir deguonies bei kitų medžiagų, audinių ląstelės žūna. Ausų galiukai yra blogiausiai aprūpinami krauju, todėl audinių nekrozė (apmirimas) prasideda būtent nuo galų. Tai, kiek audinio bus pažeista ir kiek jo atsistatys, priklauso nuo užveržimo stiprumo ir laiko. Kuo stipriau užveržta ausis, tuo mažiau laiko reikia rimtam audinių pažeidimui.

Nuėmus gumytę ausį reiktų gerai išmasažuoti, tai padės atsistatyti kraujotakai. Jokiu būdu nereiketų jos šaldyti. Gyvūnų savininkai gana dažnai tai daro manydami, kad šaltis padės sumažinti tinimą. Šaltis tinka įvairių ūmių traumų (patempimų, sumušimų) atvejais. O mūsų atveju, šaltis dar labiau sutrauks kraujagysles, kai, iš tikrųju, jas reikia kuo labiau plėsti norint atstatyti gerą audinių aprūpinimą krauju. Tam skiriami įvairūs dirginantys, plečiantys kraujagysles tepalai ar aliejai. Kartais vartojami ir kiti plečiantieji preparatai infuzijomis į veną arba tabletėmis. Gyjimo metu šuniui dažnai skiriami antibiotikai, kadangi pažeisti ir ypač nekrotizuoti audiniai yra ypač gera terpė įvairiems mikrobams. Šiuo laikotarpiu šunį reikia kruopčiai prižiūrėti, kadangi gyjančios ausys stipriai niežti, jeigu galiukai yra nekrotizuoti ir jų kraujotaka neatsistato, šuo jų paprasčiausiai nejaučia. Yra buvę atvejų, kai šuo tiesiog nusigraužia nebejautrius ausų galiukus. Praėjus kelioms - keliolikai dienų po traumos jau būna aišku, ar visi audiniai atsistatys ar ne. Apmirusias ausies dalis tenka chirurgiškai pašalinti.

Bet kokiu atveju, jei ausys nors truputį sutino, patartina kreiptis į savo vet gydytoją, kadangi pradėti gydymą reikia kuo anksčiau - tai padės išsaugoti daugiau audinių. Svarbu paminėti, kad sutinusios ausys nesukelia šuniui stipraus skausmo ir todėl šeimininkai kartais neskuba ko nors imtis.

Todėl norint apsaugoti ausis galima naudoti specialiai ilgaausiams skirtus dubenėlius, specialias kepures, paslepiančias ausis. O jei vis tik rišate savo šuns ausis virš galvos - naudokite kuo minkštesnį audinį ir būtinai paleiskite ausis iš karto po maitinimo.

 

 

 

Turite klausimų? Norite užsiregistruoti vizitui?

Mūsų klientų savitarnoje rasite laisvus gydytojų laikus ir galėsite greitai ir nesudėtingai užsiregistruoti bei gauti tai patvirtinančią žinutę. Spauskite: