Kačių panleukopenija

Panleukopeniją sukelia smarkiai užkrėčiamas kačių parvovirusas. Jis gali ilgai išgyventi mus supančioje aplinkoje. Kilimuose ar ant namų apyvokos daiktų gali išsilaikyti netgi metus, yra atsparus daugeliui dezinfektantų bei aukštai temperatūrai. 

Panleukopenija gali susirgti visos nevakcinuotos katės, tačiau patys imliausi ir sunkiausiai serga - 2 - 6 mėn kačiukai. Jiems šis susirgimas netgi gydant dažnai gali baigtis mirtimi. Suaugusios katės serga lengviau, dažnai tampa subklinikiniais viruso nešiotojais. Liga greitai plinta tiesioginio kontakto metu, kadangi sergantys gyvūnai bei nešiotojai išskiria virusą su seilėmis, išmatomis ir kitais organizmo skysčiais. Katės gali užsikrėsti per bendrus dubenėlius, žaislus, kraiko dėžutes. Taip pat gali užsikrėst kačiukai, patekę į užkrėstą aplinką, net jei jie ir neturi tiesioginio kontakto su sergančiais. Virusą gali pernešti ir žmonės per avalynę, rūbus ir t.t. Todėl gali susirgti ir niekada neinančios į lauką katės. Inkubacinis periodas trunka 2 – 10 dienų. 

Patekęs į organizmą virusas ardo limfocitus, pažeidžia plonųjų žarnų sienelių ląsteles. Po užsikrėtimo praėjus maždaug savaitei, gyvūnai ima staiga ir stipriai viduriuoti, kartais su krauju, dažnai vemia, blogiau ėda arba visai atsisako maisto, dėl pažeisito žarnyno negali gerai įsisavinti maisto medžiagų, todėl greitai krenta svoris, jie silpsta ir dehidratuoja, į pažeista gleivinę lengvai patenka antrinė infekcija. Katės tampa apatiškos, spaudžiasi prie grindų, stengiasi pasislėpti bei ieško šaltesnės vietos. Pradžioje kyla aukšta temperatūra, kuri vėliau, dėl staigaus skysčių netekimo, gali nukristi žemiau normos, pilvo sritis būna skausminga. Vaikingos katės dažniausiai abortuoja. Net jei mama katė lengvai perneša šį susirgimą, vaisiai neišvengiamai žūva. Jei užsikrėčia naujagimiai 10 - 14d. amžiaus kačiukai, virusas stipriai pažeidžia jų nervų sistemą (smegenėles), todėl labai sutrinka judesių koordinacija. Jie negali nulaikyti galvos, pradėję šliaužioti stipriai svyruoja, krenta ant šono.

Sunkiau serga ne tik jauni kačiukai, bet ir nusilpę, turintys žarnyno parazitų ar kitų infekcijų gyvūnai.

 

Taigi, jei katė staiga stipriai suviduriavo, reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją, kadangi virusines ligas reikia pradėti gydyti kiek įmanoma anksčiau. Gydytojas diferencijuos šią ligą nuo apsinuodijimų maistu, kačių leukozės, salmoneliozės bei kitų panašius požymius turinčių susirgimų. 

Gydoma pirmiausia atstatant organizmo skysčių-elektrolitų balansą, kadangi dažniausiai gyvūnai ir žūva ligos pradžioje dėl staigaus skysčių netekimo. Norint atstatyti skysčių pusiausvyrą, atliekamos lašelinės tirpalų infuzijos, naudojama palaikomoji terapija iki tol, kol katės organizme pasigamina pakankamai antikūnų kovai su virusu. Kartais yra perpilamas kraujas, naudojami antibiotika kovai su antrine infekcija ir daugelis kitų medikamentų. Katei sveikstant yra taikomos specialios gydomosios dietos, kadangi viruso pažeistas žarnynas tampa labai jautrus. Sergančius gyvūnus reikėtų iš karto izoliuoti, tam, kad užkirstume kelią staigiam viruso plitimui. Pavojingiausia katės gyvybei yra susirgimo pradžia. Jei katė nežūva per ūmią ligos pradžią - pirmas 5 - 7 dienas, vėliau, dėl didelio antikūnų kiekio kraujyje, katės sveiksta gana greitai, per kelias savaites atgauna buvusį kūno svorį, persirgusios įgyja imunitetą visam gyvenimui.  

Geriausias ir patikimas būdas išvengti panleukopenijos - savalaikė kačių vakcinacija. Pirmą kartą kačiukai skiepyjami 8 - 12 savaičių amžiaus, po 3 savaičiu vakcinacija pakartojama. Suaugusios katės revakcinuojamos kartą metuose. Nevakcinuotų kačiukų nereiketų leisti į lauką. Taip pat būtinai reikia skiepyti tik namuose laikomus gyvūnus, kadangi virusą lengvai gali pernešti žmonės, ar kiti į lauką einantys gyvūnai (pvz., šunys, gyvenantys toje pačioje šeimoje). 

REGISTRACIJA