865519991

Nepageidaujamas nėštumas - viena iš dažnesnių ginekologinių problemų, dėl kurios gyvūnų savininkai kreipiasi i veterinarijos gydytojus. ši situacija dažniausiai užklumpa netikėtai ir neplanuotai, kai rujojanti kale pabėga arba nepavyksta jos apginti nuo įkyraus gerbejo, kai nėra galimybių auginti šuniukus, kai veislinė kalė susikergia su beveisliu patinu, kai turėti palikuonių kalė negali dėl sveikatos sutrikimų. Spręsti šias bėdas nėra malonu nei šeimininkams, nei veterinarams, tačiau, jeigu jau taip atsitinka, geriau iš anksto žinoti, kaip reikėtų elgtis.

Pirmiausia - nereikia laukti, kadangi nutraukti nepageidaujamą nėštumą medikamentais galima tik pirmomis dienoms. Jeigu praeis daugiau laiko - beliks tik - arba laukti, kol kalė šuniuosis, arba ją sterilizuoti. Nepatogu yra tai, kad nustatyti, ar kalė tikrai apsivaisino, anksčiausiai įmanoma tik nuo 24 - 25 nėštumo dienos atliekant ultragarsini tyrima ( šis tyrimas yra patikimas, nesukelia diskomforto kalei bei neturi šalutinio poveikio). Dėl kalių lytinio ciklo įpatumu neįmanoma nustatyti nėštumo tiriant kraują ar šlapimą.

Nutraukti nėštumą galima medikamentiniu būdu ( naudojant hormoninius estrogenų arba prostaglandinų preparatus) arba chirurginiu būdu ( šalinant gimdą ir kiaušides - kitaip sakant - kalę sterilizuojant.) Hormonai naudojami tik pačioje nėštumo pradžioje - dažniausiai jie leidžiami 3, 5 ir 7 parą po susikergimo. šie preparatai turi labai stiprų šalutinį poveikį. Apie 50% kalių po estrogenų naudojimo suserga gimdos uždegimu - pyometra, ( tai rimtas susirgimas dažniausiai reiklaujantis gimdos šalinimo ), gali prasidėti kraujavimas iš gimdos, įvairūs hormoniniai sutrikimai, kiaušidžių cistos, kalei gali būti sunkiau pastoti bei išnešioti jauniklius ateityje, gali išsivystyti nevaisingumas. Todėl prieš naudojant šiuos preparatus kalės savininkas turi rimtai apsvarstyti motyvus, ir atsakyti į šiuos veterinarijos gydytojo klausimus:

Kada prasidejo ruja ir ar kalė tikrai rujoja? Itin retai, tačiau pasitaiko atvejų, kad patinai sukergia nerujojančias kales, ypač jei jos serga makšties gleivinės uždegimais, kurių metu išskiria patinus viliojanti kvapą. Taip pat gali būti, kad kalė buvo sukergta rujos metu, tačiau ne vaisingomis dienomis.

Ar tikrai kalė susikergė? Jei kalė rujos metu dingo kelioms valandoms, gali būti kad jinai nespėjo susikergti. Tačiau net jei taksė pabėgo su senbernaru, negalima atmesti galimybės, kad jis taps šuninga. šunys mus dažnai stebina savo sugebėjimais prisitaikyti

Ar kalę planuojama vėliau veisti? Nutraukiant nėštumą hormonais visada išklieka didelis gimdos uždegimo, o tuo pačiu ir nevaisingumo pavojus. Tokiu atveju reiktų apsvarstyti galimybę leisti kalei atsivest neveislinius šuniukus, tam kad vėliau ją galima būtų dar kartą sukergti.

Ar buvo planuojama kalę sterilizuoti? Jei taip, tikslinga būtų nenaudoti estrogenų, palaukti 25 dienas, atlikti tyrimą ultragarsu ir, jei kalė šuninga, sterilizuoti ją nėštumo metu, jei ne - palaukti dar 1 - 1,5 ir tada sterilizuoti neprasidėjus sekančiai rujai.


Gydymo hormonais geriau netaikyti pagyvenusioms, sergančiomis kitomis lėtinėmis ligomis kalėms. Jei vis tik šis gydymo būdas yra pasirenkamas, jo metu ir keletą savaičių po to reikalinga gydytojo priežiūra, tai padės laiku pastebėti medikamentų šalutinį poveikį.

Ir, žinoma, nereikia pamiršti būdų, kaip išvengti nepageidaujamo prieauglio:

Sterilizuoti neveisiamas kales. Apie sterilizacijos naudą daug kalbėta ankstesniuose žurnalo numeriuose.

Rujos metu net ir idealiai paklusnių kalių nepaleisti nuo pavadėlio, kadangi hormonų poveikis ir instinktas poruotis dažnai būna stipresnis už išmoktas pamokas. Vedžioti nuošalesnėse vietose, patikrinti, ar voljeras tikrai sandarus, nesilankyti šunų parodose, neleisti vedžioti rujojančių kalių vaikams.