Pagyvenę šunys
Kad ir kaip to nesinorėtų - mūsų mylimi šunys sensta. Laikas kartu bėga labai greitai ir dažnai net nepastebime, kaip keturkojui sueina šešeri - septyneri metai. Dažniausiai tokio amžiaus jie dar būna linksmi ir žaismingi, todėl šeimininkai nenoriai pripažįsta faktą, kad šunį jau reikėtų vadinti pagyvenusiu. Tačiau, gyvūno organizme jau vyksta senėjimo procesai. Kad palengvintumėm augintinio senatvę bei užtikrintume kokybišką ir pilnavertį jo gyvenimą, turime suprasti, kodėl pagyvenusių ir jaunų šunų priežiūra gerokai skiriasi.
Kaip ir žmonės, skirtingi šunys sensta skirtingai. Mažų veislių šuniukai bei mišrūnai sensta šiek tiek vėliau. Net ir iki 12 metų amžiaus jie gali dar nerodyti jokių senėjimo požymių. Didžiųjų veislių ir ypač sunkūs, masyvūs šunys - senbernarai, mastifai - gyvena trumpiau. Jau 8-erių - 9-erių metų jie gali būti pražilę ir tingūs. Bet, žinoma, gyvenimo trukmė labai priklauso ir nuo individualių organizmo savybių, sveikatos būklės, temperamento ir, žinoma, priežiūros.
Todėl - 6 - 8 metų - mažų, bei 4 - 6 metų - didžiųjų šunų savininkai jau turėtų pasikalbėti su savo veterinarais apie tam tikrus priežiūros pakeitimus, susijusius su gyvūnų amžiumi.
Pirmiausia - reikėtų pakeisti šuns racioną
Vyresnių šunų medžiagų apykaita yra lėtesnė, maistas sunkiau pasisavinimas. Todėl jie turėtų gauti tik pilnavertį, labai lengvai virškinamą pašarą, tai apsaugos nuo nutukimo bei įvairių virškinamojo trakto ligų. Maitinti šunį reikėtų tik po pasivaikščiojimo, geriausia – dažniau, bet mažesnėmis porcijomis (ne vieną - bet du - keturis kartus per parą). Geriausia rinktis profesionalų specialiai pagyvenusiems šunims gaminamą sausą maistą. Jame yra daug vertingų priedų, kurių nesuteiksime šuniui maitindami naminiu maistu. Pvz. - vitaminai bei mineralai - ypač vitaminas E ir selenas, saugantys ląsteles nuo laisvųjų radikalų bei taip stabdantys jų senėjimą. Chodroitinas bei gliukozaminas - amino rūgštys padedančios apsaugoti bei atstatančios sąnarių kremzles ir taip lėtinančios osteoartrozinius procesus. Sumažintas fosforo kiekis - padeda išvengti inkstų funkcijų sutrikimų ir t.t. Sauso maisto granulės padeda apsivalyti dantims - tai užkerta kelią ankstyvam periodontito vystymuisi.
Svarbu - parinkti tinkamą fizinį krūvį. Vienas is pagrindinių senėjimo požymių - aktyvumo sumažėjimas. Šuo tingiai eina į lauką, nebenori tiek daug žaisti, daugiau miega. Dažna klaida - šeimininkai nusprendžia, kad jeigu augintinis nenori, lauke būti ir nereikia. Tokiu atveju šuo dienų dienas tūno namuose, dažniausiai ima tukti dėl sumažėjusio fizinio krūvio bei sulėtėjusios medžiagų apykaitos, taip susidaro užburtas ratas. Žinoma, pagyvenęs šuo nebegali pakelti tokių krūvių, kokius galėdavo jaunas. Tačiau mocionas gryname ore jam būtinas. Tai gerina širdies, plaučių darbą, aktyvina organizmo imuninę sistemą. Todėl - krosus ar bėgimą paskui dviratį reikėtų pakeisti ramiais pasivaikčiojimais, leisti šuniui pailsėti ir judėti tiek - kiek jis pats nori ir gali. Nereikėtų ilgai būti lauke, kai drėgna ir vėjuota, atsargesniems reikėtų būti ir su maudynėmis - vyresni šunys daug greičiau peršąla. Tačiau, kai oras geras ir šilta, būkite lauke kuo daugiau, net jei keturkojis tiesiog tingiai gulės ant žolytės. Pagrindinė taisyklė - neverskite šuns lakstyti ar šokinėti, jei jis greitai pavargsta - geriau išveskite jį dažniau, bet trumpiau. Užsisėdėję namie bei nebūnantys gryname ore šunys sensta daug greičiu, jų imunitetas silpsta, o tada ir ligos kabinasi dažniau. Taip pat nepamirškite, kad senas šuo prasčiau mato bei girdi, lėčiau reaguoja į komandas, todėl lauke reikėtų būti atsargesniems ten kur daug mašinų, kitų šunų ar žmonių.
Kartais šuo nenori judėti dėl skaudančių sąnarių, besivystančių osteochondrozinių ar osteoartritinių procesų. Skausmai ypač paūmėja besikeičiant orams, drėgnu metu. Veterinarijos gydytojas gali parinkti tinkamą preparatą malšinantį senatvinius skausmus bei uždegimus, todėl nereikėtų versti šuns kentėti.
Dažniausios pagyvenusius šunis kamuojančios ligos - tai jau minėtosios sąnarių bėdos, įvairūs navikai, širdies, kepenų, inkstų veiklos sutrikimai, diabetas, dantų konkrementai bei periodontitas, gimdos bei prostatos susirgimai. Visų šių susirgimų atsiradimą skatina bei gydymą sunkina labai dažnai pasitaikantis antsvoris.
Pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, reikėtų skubėti pas vet gydytoją:
- Staigų svorio kritimą ar priaugimą;
- Padidėjusį troškulį bei gausesnį šlapinimąsi;
- Pakitusį apetitą;
- Viduriavimą ar vėmimą;
- Kosulį;
- Nemalonų kvapą iš burnos.
O geriausia tiesiog kartą per metus apsilankyti veterianrijos klinikoje profilaktinei apžiūrai. Taip bus lengviau pastebėti susirgimus ankstyvoje stadijoje ir bus lengviau gyvūnui padėti.
Senų šunų elgsena taip gali šiek tiek keistis - jie gali tapti irzlesni arba kaip tik labai meilūs, gali šiek tiek primiršti dresūrą bei gero elgesio taisykles. Todėl nepykime, jei kartais jie ne iš pirmo karto išgirsta komandą, neiškenčia ilgiau neišvesti į lauką ar užsimiršę pačiumpa kokį nors draudžiamą skanėstą lauke. Tokiame amžiuje jie tikrai nori kuo daugiau šeimininko dėmesio bei švelnumo, juk jie buvo ištikimi mūsų draugai daugelį metų, todėl pasistenkime suteikti jiems jaukią ir lengvą senatvę.
Turite klausimų? Norite užsiregistruoti vizitui?
Mūsų klientų savitarnoje rasite laisvus gydytojų laikus ir galėsite greitai ir nesudėtingai užsiregistruoti bei gauti tai patvirtinančią žinutę. Spauskite:
Apsilankykite:
Apsilankykite mūsų:
Apsilankykite mūsų: