Kačių rinotracheitas
Rinotracheitas - viena iš dažniausiai pasitaikančių, stipriai užkrėčiama virusinė kačių liga. Neretai žmonės parsineša iš lauko mažą kačiuką ir pastebi, kad jis šiek tiek čiaudo, traiškanoja akytės - dažnai tai ir yra šios virusinės ligos pradžia ir, žinoma, ją reikia nedelsiant gydyti.
Rinotracheitą sukelia I tipo herpes virusas, kuris į gyvūno organizmą gali patekti per burnos, nosies ar akių gleivinę. Katės užsikrėčia kontakto su sergančiais gyvūnais ar viruso nešiotojais metu, kačiukai gali užsikrėsti nuo mamos. Jeigu katė yra nevakcinuota ir užsikrėčia nėštumo metu, jaunikliai taip pat užsikrės. Ypač plačiai virusas išplinta tarp benamių, niekada nevakcinuojamų kačių, kurios dar ilgai lieka viruso nešiotojos ir sudaro pastovų viruso rezervuarą aplinkoje.
Dažniausiai ir sunkiausiai serga jauni kačiukai. Jie ima čiaudėti, kosėti, atsiranda pūlingos ar net kruvinos išskyros iš akių ir nosies, priklausomai nuo ligos eigos ir sunkumo, gyvūnas gali nustoti ėsti, tapti apatiškas, pakyla kūno temperatūra. Negydant virusas gali komplikuotis plaučių uždegimu, akys stipriai patinsta, išsivysto ragenos edema, kartais atsiranda ragenos opos, paliekančios gilius randus, kurie trukdo tolimesniam regėjimui. Dėl stirpios edemos ir gilių opų ragena gali trukti. Tada akį tenka šalinti. Todėl visada geriau ligą gydyti iš karto, tai padės išvengti pavojingų komplikacijų.
Suagusios katės ligą ligą gali pernešti gana lengvai. Dažnai netgi negydant klinikiniai požymiai išnyksta per 7-10 dienų, tačiau katė lieka nešiotoja, gali bet kada pakartotinai susirgti bei platina pavojingą virusa į aplinką.
Tam, kad išvengti užsikrėtimo, mažus kačiukus ir suaugusias kates reikia laiku vakcinuoti. Kačiukai yra vakcinuojami 8-10 sav. amžiaus, pakartotinai - po 3-4 sav. ir vėliau revakcinuojami 1 kartą metuose. Labai svarbu prieš vakcinaciją dehelmintizuoti gyvūnus, kadangi kitaip nesusiformuos pakankamas atsparumas virusui ir net vakcinuota katė gali susirgti. Virusas plinta ne tik tiesioginio kontakto metu, bet ir per apyvokos daiktus, rūbus, todel svarbu vakcinuoti ir niekada į lauką neišeinančias kates.
Diagnozuoti ligą turėtų veterinarijos gydytojas. Yra eile kitų susirgimų (pav. kalici virusas, toxoplazmozė), kurie sukelia labai panašius požymius, todėl nereikėtų imtis gydyti susirgimo patiems.
Gydoma kompleksiškai - antimikrobiniais, antivirusiniais, vitamininiais preparatais. Naudojami įvairūs akių tepalai bei lašai. Juos visada turi parinkti veterinarijos gydytojas, nes į daugumos akims skirtų preparatų sudėtį įeina kortikosteroidai, kurie yra griežtai kontraindikuotini šio susirgimo atveju.
Visada daug lengviau ir pigiau yra apsaugoti katę nuo šios ligos, nei vėliau ją gydyti.
Dažniausiai ir sunkiausiai serga jauni kačiukai. Jie ima čiaudėti, kosėti, atsiranda pūlingos ar net kruvinos išskyros iš akių ir nosies, priklausomai nuo ligos eigos ir sunkumo, gyvūnas gali nustoti ėsti, tapti apatiškas, pakyla kūno temperatūra. Negydant virusas gali komplikuotis plaučių uždegimu, akys stipriai patinsta, išsivysto ragenos edema, kartais atsiranda ragenos opos, paliekančios gilius randus, kurie trukdo tolimesniam regėjimui. Dėl stirpios edemos ir gilių opų ragena gali trukti. Tada akį tenka šalinti. Todėl visada geriau ligą gydyti iš karto, tai padės išvengti pavojingų komplikacijų.
Suagusios katės ligą ligą gali pernešti gana lengvai. Dažnai netgi negydant klinikiniai požymiai išnyksta per 7-10 dienų, tačiau katė lieka nešiotoja, gali bet kada pakartotinai susirgti bei platina pavojingą virusa į aplinką.
Tam, kad išvengti užsikrėtimo, mažus kačiukus ir suaugusias kates reikia laiku vakcinuoti. Kačiukai yra vakcinuojami 8-10 sav. amžiaus, pakartotinai - po 3-4 sav. ir vėliau revakcinuojami 1 kartą metuose. Labai svarbu prieš vakcinaciją dehelmintizuoti gyvūnus, kadangi kitaip nesusiformuos pakankamas atsparumas virusui ir net vakcinuota katė gali susirgti. Virusas plinta ne tik tiesioginio kontakto metu, bet ir per apyvokos daiktus, rūbus, todel svarbu vakcinuoti ir niekada į lauką neišeinančias kates.
Diagnozuoti ligą turėtų veterinarijos gydytojas. Yra eile kitų susirgimų (pav. kalici virusas, toxoplazmozė), kurie sukelia labai panašius požymius, todėl nereikėtų imtis gydyti susirgimo patiems.
Gydoma kompleksiškai - antimikrobiniais, antivirusiniais, vitamininiais preparatais. Naudojami įvairūs akių tepalai bei lašai. Juos visada turi parinkti veterinarijos gydytojas, nes į daugumos akims skirtų preparatų sudėtį įeina kortikosteroidai, kurie yra griežtai kontraindikuotini šio susirgimo atveju.
Visada daug lengviau ir pigiau yra apsaugoti katę nuo šios ligos, nei vėliau ją gydyti.