Kriptorchizmas
Kriptorchizmas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia - paslėpta sėklidė. Tai terminas, apibūdinantis vienos arba abiejų sėklidžių buvimą ne joms fiziologiškai būdingoje vietoje. Neretai ši patologija painiojama su anorchizmu arba monorchizmu, kai sėklidžių visai nėra. Kriptorchizmo atveju abi sėklidės yra, tačiau jos, viena arba abi, nenusileidžia į mašnelę, o lieka pilvo ląstoje arba kirkšnies kanale.
Normoje, jau pas 4 – 5 savaičių amžiaus šuniukus galima apčiuopti žirnio dydžio sėklides. Jos būna mažos, minkštos, paslankios, gali laisvai grįžti į kirkšnies kanalą ir vėl nusileisti į mašnelę. Jei sunku sėklides apčiuopti, šuniuką galima šiek tiek pakelti už priekinių kojų taip, kad užpakalinėmis jis stovėtų ant žemės, arba paguldyti ant nugaros. Pilnai susiformuoti ir nusileisti į mašnelę sėklidės turi iki 6 menėsių amžiaus. Tačiau jei pas 2 – 3 mėnesių šuniuką jų neįmanoma užčiuopti arba jei jos užčiuopiamos tik kirkšnyje, bet ne mašnelėje - jau galima įtarti kriptorchizmą.
Dažniausiai pasitaiko vienpusis kriptorchizmas – kai viena sėklidė yra mašnelėje, o kita nenusileidusi. Tokie patinai vystosi ir bręsta visiškai normaliai, būna lytiškai aktyvūs, gali sukergti pateles ir susilaukti palikuonių, kadangi sveikos sėklidės visiškai pakanka normalios spermos gamybai. Įdomu tai, kad tokių šunų lytinis aktyvumas būna ypač stipriai iškreištas jų elgsenoje, kartais netgi stipriau, nei sveikų šunų. Abipusiai kriptorchai neretai taip pat būna lytiškai aktyvūs, tačiau palikuonių susilaukti negali. Tai paaiškinama tuo, kad nenusileidusiose sėklidėse spermos gamyba būna sutrikusi arba ji visai nėra gaminama. Tam, kad normaliai produkuotų spermą, sėklidžių temperatūra turėtu būti 3 – 5 laipsniais žemesnė nei bendra kūno temperatūra. štai kodėl jos yra būtent mašnelėje, o ne pilvo ląstoje. Kriptorchinės sėklidės būna per aukštoje joms temperatūroje, dažniausiai - minkštos, gerokai mažesnės, sėklinių kanalėlių spindis sumažėja daugiau nei dvigubai ir jos nebegali normaliai atlikti savo funkcijos – produkuoti spermos. Tačiau tai neturi įtakos endokrininei sėklidžių veiklai – lytinis hormonas testosteronas yra gaminamas normaliais kiekiais, todėl net abipusiai kriptorchai dažniausiai turi aiškiai išreikštus lytinius požymius – žymi teritoriją, domisi patelėmis ir t.t.
Dažniausiai pasitaiko vienpusis kriptorchizmas – kai viena sėklidė yra mašnelėje, o kita nenusileidusi. Tokie patinai vystosi ir bręsta visiškai normaliai, būna lytiškai aktyvūs, gali sukergti pateles ir susilaukti palikuonių, kadangi sveikos sėklidės visiškai pakanka normalios spermos gamybai. Įdomu tai, kad tokių šunų lytinis aktyvumas būna ypač stipriai iškreištas jų elgsenoje, kartais netgi stipriau, nei sveikų šunų. Abipusiai kriptorchai neretai taip pat būna lytiškai aktyvūs, tačiau palikuonių susilaukti negali. Tai paaiškinama tuo, kad nenusileidusiose sėklidėse spermos gamyba būna sutrikusi arba ji visai nėra gaminama. Tam, kad normaliai produkuotų spermą, sėklidžių temperatūra turėtu būti 3 – 5 laipsniais žemesnė nei bendra kūno temperatūra. štai kodėl jos yra būtent mašnelėje, o ne pilvo ląstoje. Kriptorchinės sėklidės būna per aukštoje joms temperatūroje, dažniausiai - minkštos, gerokai mažesnės, sėklinių kanalėlių spindis sumažėja daugiau nei dvigubai ir jos nebegali normaliai atlikti savo funkcijos – produkuoti spermos. Tačiau tai neturi įtakos endokrininei sėklidžių veiklai – lytinis hormonas testosteronas yra gaminamas normaliais kiekiais, todėl net abipusiai kriptorchai dažniausiai turi aiškiai išreikštus lytinius požymius – žymi teritoriją, domisi patelėmis ir t.t.
Kodėl pasireiškia kriptorchizmas?
Ši anomalija yra perduodama genetiškai. Anatomiškai tai pasireiškia pavedlėtu per siauru kirkšnies kanalu, per trumpu sėkliniu virželiu, per didelėmis sėklidėmis, endokrininėmis patologijomis (hiipofizės veiklos sutrikimais ir tt.). Dažniausiai serga grynakraujai mažų veislių patinai, mišrūnai serga rečiau. Ypač dažnai ši anomalija pasireiškia pas koker spanielius, mažuosius ir vidutinius šnaucerius. Bet, be abejo, gali sirgti ir kitų veislių patinai. Nors ši patologija gali būti pastebėta tik pas patinus, patelės gali būti šio geno nešiotojos. Ir jei tokią patelę sukergsime su išoriškai sveiku patinu, kuris taip pat turės recesyvinį kriptorchizmą nešantį geną – jų palikuonys patinai bus arba kriptorchai arba, kaip ir tos pačios vados kalytės, liks nešiotojai. Būtent dėl genetinės kilmės net ir vienpusių kriptorchų negalima naudoti veisimui. Dėl tos pačios priežasties parodų metu kriptorchai yra brokuojami. Kartu su kriptorcizmu šie šunys neretai turi ir kitų igimtų patologijų, tokių kaip kirkšnies ir bambos išvaržos, kelio girnelės išnirimai ir tt.
Labai svarbu atsiminti, kad vyresnio amžiaus kriptorchai turi didelį polinkį sirgti onkologinėmis sėklidžių ligomis. 8 metų ir vyresnių šunų nenusileidusios sėklidės supiktybėja vidutiniškai 14 kartų dažniau nei sveikų šunų. Dažniausiai vystosi Sertolio ląstelių augliai bei seminomos. Supiktybėjusi sėklidė gali išaugti labai didelė, spausti kitus organus, taip pat ji gali veikti kaip aktyvi endokrininė liauka išskirdama tam tikrus, kartais net moteriškus hormonus, kurie sukelia patino feminizacija, plikimus, ir kitas patologijas. šie navikai, nors ir piktybiniai, metastazuoja gana retai ir laiku iškastravus šunys dažniausiai pasveiksta.
Kriptorchizmas diagnozuojamas palpuojant mašnelę. Jei čia sėklidžių nėra, kartais jas galima užčiuopti kirkšnies kanale. Sunkiau rasti likusias pilvo ląstoje. Kartais jos matomos echoskopu, tačiau neretai randamos tiktai kastruojant.
Kadangi kriptorchizmas yra paveldimas ir patinai veisimui naudojami būti negali, kadangi senatvėje dažnai vystosi šių seklidžių vėžiniai susirgimai – pats pagrindinis ir svarbiausias gydymo būdas yra kastracija. šalinti reikėtų ir sveiką ir nenusileidusią sėklidę. Rekomenduojama tai daryti jauname amžiuje, kai šuo jau yra subrendęs ir tiksliai nustatoma diagnoze.
Pastebėjus kriptorchismą anksti, iki 4 mėn amžiaus, ir, jeigu sėklidę galima užčiopti kirkšnies kanale, gydymui galima naudoti masažą, stengiantis kuo ilgiau išlaikyti kiaušinėlį mašnelėje. Taip pat galima naudoti tam tikrus vet gydytojo paskirtus hormoninius preparatus, vitamina E. Jei naudojant visus šiuos gydymo metodus sėklidė nenusileidžia į mašnelę iki 8 mėn amžiaus – patiną vis tiktai reikėtų kastruoti.
Kai kur vis dar naudojamas chirurginis gydymas, kai sėklidė atstatoma į mašnelę operuojant arba implantuojamas dirbtinis sėklidės pakaitalas. šis metodas yra vertinamas labai prieštaringai ir stengiamasi jo vengti dėl etinių sumetimų. Vis tik kriptorchų patinų negalima veisti bei palankiai vertinti parodose, taip pat nekastruoti patinai dažnai kenčia nuo vėžinių susirgimų senatvėje, todėl šis metodas nebetenka prasmės.
Tam, kad kuo rečiau pasitaikytų kriptorchizmo atvejai, reikėtų labai kruopščiai ir sąžiningai parinkti šunis naudojamus veisimui. Neveisti ne tik pačių kriptorchų, bet ir, jei tik tai įmanoma, tokius šuniukus vedančių kalių bei tos pačios vados sveikų patinų ir kalyčių.
Labai svarbu atsiminti, kad vyresnio amžiaus kriptorchai turi didelį polinkį sirgti onkologinėmis sėklidžių ligomis. 8 metų ir vyresnių šunų nenusileidusios sėklidės supiktybėja vidutiniškai 14 kartų dažniau nei sveikų šunų. Dažniausiai vystosi Sertolio ląstelių augliai bei seminomos. Supiktybėjusi sėklidė gali išaugti labai didelė, spausti kitus organus, taip pat ji gali veikti kaip aktyvi endokrininė liauka išskirdama tam tikrus, kartais net moteriškus hormonus, kurie sukelia patino feminizacija, plikimus, ir kitas patologijas. šie navikai, nors ir piktybiniai, metastazuoja gana retai ir laiku iškastravus šunys dažniausiai pasveiksta.
Kriptorchizmas diagnozuojamas palpuojant mašnelę. Jei čia sėklidžių nėra, kartais jas galima užčiuopti kirkšnies kanale. Sunkiau rasti likusias pilvo ląstoje. Kartais jos matomos echoskopu, tačiau neretai randamos tiktai kastruojant.
Kadangi kriptorchizmas yra paveldimas ir patinai veisimui naudojami būti negali, kadangi senatvėje dažnai vystosi šių seklidžių vėžiniai susirgimai – pats pagrindinis ir svarbiausias gydymo būdas yra kastracija. šalinti reikėtų ir sveiką ir nenusileidusią sėklidę. Rekomenduojama tai daryti jauname amžiuje, kai šuo jau yra subrendęs ir tiksliai nustatoma diagnoze.
Pastebėjus kriptorchismą anksti, iki 4 mėn amžiaus, ir, jeigu sėklidę galima užčiopti kirkšnies kanale, gydymui galima naudoti masažą, stengiantis kuo ilgiau išlaikyti kiaušinėlį mašnelėje. Taip pat galima naudoti tam tikrus vet gydytojo paskirtus hormoninius preparatus, vitamina E. Jei naudojant visus šiuos gydymo metodus sėklidė nenusileidžia į mašnelę iki 8 mėn amžiaus – patiną vis tiktai reikėtų kastruoti.
Kai kur vis dar naudojamas chirurginis gydymas, kai sėklidė atstatoma į mašnelę operuojant arba implantuojamas dirbtinis sėklidės pakaitalas. šis metodas yra vertinamas labai prieštaringai ir stengiamasi jo vengti dėl etinių sumetimų. Vis tik kriptorchų patinų negalima veisti bei palankiai vertinti parodose, taip pat nekastruoti patinai dažnai kenčia nuo vėžinių susirgimų senatvėje, todėl šis metodas nebetenka prasmės.
Tam, kad kuo rečiau pasitaikytų kriptorchizmo atvejai, reikėtų labai kruopščiai ir sąžiningai parinkti šunis naudojamus veisimui. Neveisti ne tik pačių kriptorchų, bet ir, jei tik tai įmanoma, tokius šuniukus vedančių kalių bei tos pačios vados sveikų patinų ir kalyčių.