Netikėtos mirtys šunų ir žmonių sporte

Sveiki visi, kurie sportuojate patys, sportuojate su šunimis ar šiaip laikote gyvūnus. Noriu pasidalinti informacija, susijusia su labai nemalonia tema, kuri vadinasi "Netikėta mirtis". Aišku, galima apie tai nekalbėti, bet nuo to statistika nepasikeis, tik mūsų žinojimas. Tiksliau - nežinojimas. Nemaža dalis mirčių - gyvūnų ir, deja, žmonių, nebūtų netikėtos arba jų išvis pavyktų išvengti, blogiausiu atveju - atitolinti, jei žmonės zinotų, i ką kreipti dėmesį, ir žinotų, ką tikrinti.

Kadangi šuns ir žmogaus širdies ir kraujotakos sistema yra praktiškai identiškos, pasidomėjau situacija žmonių sporte.

Ir netikėtų mirčių statistika, daugiausiai dėl žmonių nežinojimo ir negebėjimo to išvengti, mane pribloškė.

Panaši netikėtų ir neišaiškintų mirčių statistika ir šunų pasaulyje. Tik, lygiai kaip ir žmonių, ne visi tie atvejai mus pasiekia. Taigi, ir toliau liekame nežinioje. Nežinodami arba tikėdamiesi, kad mūsų šunims ar artimiesiems taip nenutiks.

Todėl labai nuoširdžiai visiems sportuojantiems, ar ketinantiems sportuoti, ar planuojantiems grįžti į sportą po ilgesnės petraukos, jau susikrovus nemažą gyvenimišką bagažą – šeima, rūpesčiai, viršvoris, patariu - būtinai būtinai prieš lipdami ant bėgimo takelio ar teniruoklio sporto klube apsilankykite pas kardiologą. Ar pas šeimos gydytoją, kuris atliks visus tyrimus ir nukreips pas kardiologą.

Ta informacija nepasiekia mūsų, o apie tai reikėtų kalbėti, nes vis pasitaiko atvejų, kai nuo bėgimo takelio ar nuo dviračio nukeliamas žmogus vežamas tiesiai i reanimaciją ar dar blogiau.

Kodėl taip nutinka?

Dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

Arba žmogus jau turi širdies problemą, kuri nebuvo pasireiškusi, nebuvo nustatyta, bet ima ir išlenda, užkėlus kraujospūdį ir pulsą iki tam tikro (dažniausiai nekontroliuojamo, pačių nusistatyto, kuo aukštesnio, iki paraudonavimo, tikriausiai siekiant kompensuoti prarastus metus) lygio. Ir ne visada pasirūpinus buteliuku vandens.

Dažniausia problema nutinkanti žmonėms – kraujagysliu užsikimšimas, vedantis į širdies infarktą arba insultą.

Arba – taip gali nutikti žmogui su visiškai sveika širdimi ir netgi kraujagyslėmis - kai netreniruotam organizmui ir netreniruotai širdžiai uzkraunamas neįprastas, jų pajėgumui neadekvatus krūvis, širdies raumuo neatlaiko (kaip ir bet kuris persitempęs raumuo) arba gali užsispazmuoti tie patys koronarai, net ir būdami visiškai „švarūs“.

Beje, taip labai dažnai nutinka moterims. Jaunesnio amžiaus moteris nuo kraujagyslių „apnašų“ saugo estrogenai. Todėl joms kraujagyslių „užkalkėjimas“ pasitaiko gana retai, bet dėl ypatingai siaurų kraujagyslių jas taip pat gali ištikti spazmai, vedantys į infarktą ar insultą. Taip moterims nutinka dėl didžiulio streso.

Beje, sportuojant, dar pavojingiau po didelio krūvio staiga sustoti ar atsisėsti. Taip pasitaiko pakaitinio tempo sporte – tarkime, krepšinyje, kai po didesnio spurto, staiga sustojama arba sėdama ant atsarginių suolelio pailsėti. Staiga, suretėjus širdies pulsui, ją užplūsta jos pačios sukelta didžiulė kraujo banga.

Todėl būtina nepamiršti apie daug kartų minėtus apšilimus ir ypač „atšalimus“. Turime leisti širdžiai lėtai įsibėgėti, ir taip pat lėtai sulėtėti.

Visi šie principai absoliučiai tinka ir šunims.

Katėms, kaip jau anksčiau minėta, iš esmės galioja tas pats, bet dėl tos priežasties, kad jos retai pasiekia didelius fizinius krūvius, iš esmės taip nenutinka. Panašūs nutikimai įmanomi katei jau labai labai pažengusioje širdies nepakankamumo stadijoje nuo pakankamai minimalių kasdienių krūvių ar nuo streso.

Kokia prevencija? Sveikas gyvenimo būdas, reguliarus judėjimas ir periodinė medicininė kontrolė. Tai, kad žmogus sveikai maitinasi ar daug sportuoja, nuostabu, tačiau tai neapsaugo jo 100 proc. nuo minėtų ligų. Bet ženkliai sumažina rizika. Todėl tikrintis reikėtų visiems.

Sportuojančio žmogaus (bet ne persitempusio profesionalo – čia jau kitas kraštutinumas, kaip teigia žmonių kardiologai) širdis pripratusi dirbti deguonies deficito sąlygomis, ji išsiugdo tokias „savybes“ bei suformuoja tokią kraujotaką, kad treniruotas žmogus (ar gyvūnas) daug geriau pakelia krūvius, netgi uzaukštintus. Ir daug geriau įsisavina deguonį. Tokiai širdžiai daug sunkiau patekti į infarktinę būseną, o taip nutikus, ji lengviau tai perneša, greičiau atsistato.

Sveikas gyvenimo būdas – vengti pukiausiai visiems žinomų negatyvių faktorių – riebaus maisto, sėdimo darbo, rūkymo, alkoholio, streso. Dėl vienų šių faktorių ant kraujagyslių sienelių atsideda „nuosėdos“, kiti sukelia kraujagysių spazmą. To derinio pasekmėje kraujagyslė užsikemša ir neleidžia kraujui pratekėt bei parūpinti širdies raumeniui deguonį.

Sportas. Suaugęs žmogus turėtų judėti kasdien po 30 min. Nebūtinai intensyviai, kaip tik priešingai, bent jau pasivaiksčioti. Kad išjudintų širdies ir kraujagyslių sistemą. Idealu vyresniame amžiuje, kai treniruotės metu pulsas neužkeliamas aukščiau 130 x min. Beje, siekiantiems gerai atrodyti gera žinia – svertis nebemadinga. Madinga – matuoti pilvo apimtį. Nes žmogus storėja, augindamas pilvo, taip vadinamus visceralinius, riebalus. O sportuodamas verčia šiuos riebalus raumenu mase, dėl ko jo svoris gali nesumažėti, bet išvaizda, o svarbiausia savijauta – smarkiai gerėti. Nes būtent riebalų perteklius apkrauna širdį, „atima“ deguonį ir sukelia dūsulį.

Ir periodiškai – bent kartą per metus - atlikti išsamiausią sveikatos patikrinimą ir ypač – širdies. Nes viskas organizme susiję. Nustatyta, kad apnašų atsidėjimą kraujagyslėse sąlygoja uždegiminis faktorius. T.y. jei žmogus turi chroniška, nepagydytą ar nediagnozuotą ir negydomą uždegimą (kad ir dantų), infarkto rizika jam yra daug didesnė. 

 

REGISTRUOTIS DABAR


SKAMBINKITE:
+37065519991

MES DIRBAME:
pirmadieniais-penktadieniais nuo 9 iki 20 val.
šeštadieniais-sekmadieniais nuo 9 iki 18 val. 

PARAŠYKITE MUMS:
registratura@vetklinika.lt  

ATVYKITE:
I. Šimulionio g.5, Vilnius

BENDRAUKIME:
Facebook

SEKITE MUS:
Instagram'e