Šunidžių kosulys
Žiemą, atšalus orams, šunys, kaip ir žmonės, žymiai dažniau serga peršalimo ligomis. Ypač dažnai suserga lepūs naminiai šuniukai, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia miegodami šiltame guolyje, ar net šeimininko lovoje, o paskui trumpam išvedami pasivaiščioti į žvarbų lauką. šunys, pastoviai gyvenantys lauke net ir esant dideliems šalčiams beveik niekada nesuserga. Didžiausą pavojų kelia staigi temperatūrų kaita, drėgnas vėjas, skersvėjis. šunis reikia grūdinti ir prie pasivaikščiojimų šaltu metu pratinti palaipsniui. Jei išvesite savo augintinį už pavadėlio, eisite lėtu žingsniu, jam jau po kelių minučių pasidarys šalta. O jei leisite jam aktyviai judėti, pažaisti su mėgiamu žaisliuku ar kitais šunimis, net ir trumpo plauko šuo nesušals. Ypač lepiems šunims yra siuvami įvairūs drabužėliai, apsaugantis nuo drėgmės, vėjo ar šalčio.
Pagrindinis požymis - sausas, spazminis kosulys. Jį sukelia visas kompleksas virusų, kurie dažnai komplokuojasi antrine infekcija. Patekę į organizmą jie sukelia trachėjos ir bronchų uždegimą. Kosėdamas šuo gali žiaugčioti, iškosėti baltą putotą skysti, ir todėl kartais šeimininkams atrodo, kad jų augintis vemia. Kosulio priepuoliai dažniausiai prasideda aktyviau pajudėjus, įkvėpus šalto oro, stipriau patempus pavadėlį, spaudžiant trachėją. Kartais išsivysto konjuktyvitas (akies gleivinės uždegimas), rinitas (nosies gleivinės uždegimas), čiaudulys, atsiranda išskyros iš nosies ir akių. Bendra savijauta ligos pradžioje dažniausia išlieka gera, šunys būna aktyvūs ir noriai ėda. Bet kokiu atveju, šuniui pradėjus kosėti, reiketų neleisti jam kontaktuoti su kitais šunimis, kad išvengti ligos plitimo, ir kreiptis į savo veterinarijos gydytoją. Jis atliks reikiamus tyrymus, paskirs gydymą, diferencijuos šią ligą nuo kitų panašių (plaučių uždegimo, šunų maro ir tt.) ir paskirs gydymą.