Šuns kastracija

Šunų kastracija yra chirurginė procedūra, kurios metu patinui yra pašalinamos sėklidės. Kastracija yra pagrindinė prevencijos priemonė tam tikrų ligų atsiradimui, apsaugai nuo nepageidaujamų palikuonių vadų bei padeda spręsti su lytiniais hormonais susijusias elgesio problemas. Tikimybė, kad 8 metų nekastruotas patinas susirgs prostatos ligomis yra didesnė nei 80 procentų.

Nauda šuns sveikatai

Veterinarijos gydytojai ir gyvūnų gerovės organizacijos plačiai rekomenduoja atlikti kastraciją, t. y. chirurginį patinų sėklidžių pašalinimą. Ši procedūra suteikia daug naudos sveikatai ir elgesiui, o tai padeda užtikrinti geresnę šuns ir jo šeimininko gyvenimo kokybę:

• Sėklidžių vėžio rizikos pašalinimas. Sterilizacija pašalina sėklidžių vėžio, kuris kelia didelį susirūpinimą vyresniems nekastruotiems patinams, tikimybę. Pašalinus sėklides, pašalinama ir šių organų auglių atsiradimo rizika.
• Mažesnis prostatos problemų dažnis. Kastruoti šunys rečiau serga prostatos ligomis, tokiomis kaip prostatos hiperplazija ir prostatitas. Kastracija gali gerokai sumažinti padidėjusios prostatos dydį ir taip pagerinti bendrą augintinio sveikatą.
• Mažesnė tarpvietės navikų rizika. Šie navikai dažniausiai aptinkami netoli išangės ir dažniau pasitaiko nekastruotiems patinams. Kastracija gali labai sumažinti šių auglių atsiradimo tikimybę.
• Išvaržų ir infekcijų prevencija. Nekastruotiems šunims kyla didesnė infekcijų ir išvaržų kirkšnių srityje rizika.

Teigiamas poveikis elgsenai

Kastracija padeda sumažinti ar net panaikinti tam tikro elgesio, kurį sukelia būtent lytiniai hormonai, apraiškas:

• Mažesnė agresija. Testosteronas vaidina svarbų vaidmenį agresyviam elgesiui. Dėl kastracijos gali sumažėti agresyvumas, todėl šuo tampa saugesnis ir ramesnio temperamento prie kitų gyvūnų ir žmonių.
• Sumažėja klajojimas ir seksualinis elgesys. Nekastruoti šunys dažnai pasižymi stipriais instinktais klajoti ieškant partnerio, todėl gali pasiklysti arba susižeisti - kastracija sumažina norą klajoti.
• Mažesnis noras žymėti teritoriją. Kastruoti šunys rečiau žymi savo teritoriją, ypač patalpose.
• Sumažėjęs seksualinis elgesys. Iškastravus šunį jam gali sumažėti seksualinis elgesys, toks kaip šokinėjimas ant kojų ar daiktų, vokalizacija.

Perteklinės šunų populiacijos kontrolė

Kastracija yra labai svarbi kontroliuojant šunų populiaciją. Ji padeda sumažinti nepageidaujamų šuniukų skaičių, o tai prisideda prie benamių gyvūnų ir perpildytų prieglaudų problemos situacijos gerinimo.

Ekonominis efektyvumas

Verta paminėti, kad kastracija ir patelių sterilizacija yra efektyvi vienkartinė priemonė, kuri gali padėti išvengti būsimų išlaidų, susijusių su sveikatos ir elgesio problemomis, kylančiomis nekastruotiems šunims.

Tyrimai parodė, kad dėl mažesnės įvairių ligų ir nelaimingų atsitikimų rizikos kastruoti šunys paprastai gyvena ilgiau nei nekastruoti.

Nuo kada galima kastruoti šunis?

Rekomenduojamas patinų kastracijos amžius priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant veislę, dydį ir bendrą sveikatos būklę. Mes rekomenduojame šunis kastruoti nuo 12 mėnesių. Tačiau naujausi tyrimai ir veterinarijos praktika rodo, kad laikas turėtų būti pritaikytas kiekvienam šuniui individualiai, todėl tik apžiūrėjęs jūsų gyvūną, gydytojas parinks tinkamiausią metą šiai procedūrai.

Didelių ir milžiniškų veislių šunims gali būti naudinga palaukti, kol jie pilnai susiformuos, kartais iki 18 mėnesių. Toks atidėjimas leidžia visiškai išsivystyti jų kaulams, sąnariams ir raumenims, kuriems turi įtakos lytiniai hormonai.

Prieš operaciją reikėtų įvertinti bendrą gyvūno sveikatos būklę.

Šunims, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų, gali tekti pakoreguoti procedūros laiką individualiai atsižvelgiant į jų sveikatos būklę. Jei šuo pasižymi agresyviu elgesiu arba turi kitų su hormonais susijusių problemų, gydytojai gali rekomenduoti ankstesnę kastraciją, kas padėtų sušvelninti tokį elgesį.

Jei šuns giminėje yra didelė sėklidžių vėžio ar kitų reprodukcinių ligų rizika, gali būti rekomenduojama ankstyvesnė kastracija.

Labai svarbu, kad šunų savininkai išsamiai aptartų šį klausimą su savo veterinarijos gydytoju. Veterinarijos gydytojai gali pateikti rekomendacijas, pritaikytas konkretiems augintinio poreikiams, atsižvelgdami į jo veislę, dydį, sveikatą ir gyvenimo būdą. Toks individualus požiūris užtikrina, kad procedūros laikas atitiktų bendrą gyvūno gerovę ir ilgalaikę sveikatą.

Pasiruošimas procedūrai ir jos eiga

Ruošiant šunį kastracijai ar bet kokiai kitai operacijai reikia atlikti keletą veiksmų, kad būtų užtikrintas jūsų augintinio saugumas ir gerovė. Šį procesą galima suskirstyti į pasirengimą prieš operaciją, chirurginės procedūros supratimą ir pooperacinę priežiūrą.

Pasirengimas prieš operaciją

• Suplanuokite priešoperacinę apžiūrą, kurios metu veterinarijos gydytojas atliks gyvūno apžiūrą, patikrins ar abi sėklidės nusileidusios į mašnelę ir gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, kad įsitikintų, jog jūsų šuo yra pakankamai sveikas operacijai.
• Prieš operaciją gyvūno negalima šerti dėl vėmimo ir užspringimo rizikos anestezijos metu. Paprastai rekomenduojama gyvūno nešerti likus 6-8 valandoms ir negirdyti likus 2 valandoms iki operacijos (iki atvykimo į kliniką), tačiau laikykitės konkrečių jūsų veterinarijos gydytojo nurodymų.
• Informuokite veterinarijos gydytoją apie visus augintinio vartojamus vaistus ar papildus. Prieš operaciją gali tekti nutraukti arba koreguoti šių vaistų vartojimą.
• Namuose paruoškite patogią, ramią poilsio vietą šuniuko atsigavimui. Ji turėtų būti ant žemės ir atokiau nuo intensyvaus judėjimo vietų, kad būtų kuo mažiau streso.

Kastracija

• Prieš operaciją šuniui yra atliekama bendroji anestezija, todėl visos operacijos metu jis nejaus skausmo. Mūsų veterinarijos klinikoje gyvūnams taikoma inhaliacinė narkozė, kuri yra saugesnė gyvūnui, jos pagalba operacijos metu lengviau kontroliuoti gyvūno miegą ir nejautrą. Be to narkozės metu gyvūnui yra pajungiama profesionali monitoringo sistemą, kuri leidžia stebėti šiuos gyvybiškai svarbius organizmo rodiklius - kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdes darbą ir kraujospūdį, įkvepiamo ir iškvepiamo oro sudėtį, kas užtikrina maksimalų gyvūno saugumą visos procedūros metu.
• Kastracija atliekama padarant nedidelį pjūvį mašnelės priekyje. Per šį pjūvį pašalinama kiekviena sėklidė
• Tada pjūvis uždaromas siūlais. Dažnu atveju tai gali būti savaime ištirpsantys siūlai. Tokių siūlų po žaizdos sugijimo ištraukti nereikės.

Pooperacinė priežiūra

• Po operacijos Jūsų šuo patalpinamas į stacionarą, kur bus stebimas specialistų, kai kol pilnai pabus po narkozės ir jau tą pačią dieną galės keliauti namo.
• Grįžus namo apribokite šuns aktyvumą tiek laiko, kiek rekomendavo veterinarijos gydytojas, paprastai apie 7-10 dienų. Venkite bėgioti, šokinėti ar žaisti.
• Kasdien patikrinkite pjūvio vietą, ar nėra infekcijos ar patinimo požymių. Laikykite vietą švarią ir sausą.
• Jūsų šuniui gali prireikti uždėti specialią plastikinę apykaklę, kad nelaižytų žaizdos vietos ir nepažeistų siūlių.
• Naudokite visus paskirtus skausmą malšinančius vaistus ar antibiotikus, kaip nurodyta.
• Laikykitės veterinarijos gydytojo nurodymų dėl maitinimo po operacijos. Paprastai po operacijos šunį rekomenduojama šerti lengvai virškinamu maistu nedidelėmis porcijomis.

Atminkite, kad kiekvienas šuo yra unikalus, todėl veterinarijos gydytojas pateiks tinkamiausius nurodymus, atsižvelgdamas į konkrečius jūsų šuns poreikius. Atidžiai laikydamiesi šių nurodymų, užtikrinsite sklandžią operaciją ir sveikimo procesą.

Šunų kriptorchizmas

Šunų kriptorchizmas - tai būklė, kai viena arba abi sėklidės nenusileidžia į mašnelę. Ši sveikatos problema dažniau pasitaiko tam tikrų veislių šunims, pavyzdžiui, kokerspanieliams, mažiesiems ir vidutiniams šnauceriams. Bet ją gali turėti ir kitų veislių patinai, ji gali pasireikšti ir grynaveisliams, ir mišrūnams šunims. Nors ši patologija gali būti pastebėta tik pas patinus, patelės gali būti šio geno nešiotojos. Ir jei tokią patelę sukergsime su išoriškai sveiku patinu, jis taps geno nešiotojų ir ateityje gali susilaukti palikuonių turinčių kriptorchizmą.

Įprastai sėklidės nusileidžia iki šuniui sukanka 4 mėnesiai. Jei iki tokio amžiaus viena ar abi sėklidės nenusileido, užsirašykite konsultacijai pas veterinarijos gydytoją, jis apžiūrėjęs šunį įvertins ir duos jums rekomendacijas. Nenusileidusi (-ios) sėklidė (-ės) gali būti pilve arba kirkšnies kanale. Ši būklė svarbi ne tik dėl to, kad turi įtakos šuns gebėjimui daugintis, bet ir dėl to, kad kelia pavojų sveikatai. Nenusileidusiose sėklidėse yra didesnė tikimybė išsivystyti augliams, kurie gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus. Be to, kriptorchizmas dažnai būna paveldimas, todėl paprastai patariama tokių šunų neveisti. Gydymas paprastai apima chirurginį nenusileidusios (-ių) sėklidės (-ių) pašalinimą, kuris yra ir prevencinė priemonė, apsauganti nuo galimų sveikatos problemų, ir būklės sprendimas.

Ši operacija sudėtingesnė, nei įprasta kastracija, jai reikia skirti daugiau laiko, nes ne visada aišku, kurioje vietoje yra nenusileidusi sėklidė r ne visada greitai pavyksta ją surasti bei pašalinti, todėl prieš užrašydami šunį kastracijai, būtinai apžiūrėkite jo sėklides patys bei prieš operaciją užsirašykite konsultacijai pas veterinarijos gydytoją, kuris įvertins sėklidžių būklę.