„Tik blogas kvapas“... ir Braunis neteko 7 dantų!

  •  

    Braunio istorija primena: nemalonus burnos kvapas nėra tiesiog „šuniškas kvapas“.

    Kartais už jo slepiasi problema, kurios plika akimi net nesimato.

    Jei pastebėjote nemalonų kvapą iš augintinio burnos, nedelskite – kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

    REGISTRUOTIS VIZITUI

    SKAMBINTI: +370 65519991

    I. Šimulionio g. 5 (Karoliniškės), Vilnius   

    DARBO LAIKAS:

    I–V 9:00 – 20:00, VI-VII 9:00 - 18:00

    Dirbame VISOMIS savaitės dienomis, nes suprantame – pagalbos augintiniui gali prireikti bet kada!


     

    Braunis atrodė visiškai sveikas

    Braunis – 5,5 metų taksas, mylimas šeimos šuo. Jis buvo linksmas, aktyvus, valgė sausą maistą ir, atrodė, jautėsi puikiai. Tačiau šeima vis dažniau pastebėdavo nemalonų kvapą iš jo burnos.

    Nuspręsti nebeatidėlioti paskatino ir mažoji šeimos narė Sofija. Jai buvo vos 3,5 mėnesio, o Braunis mėgo būti šalia jos – miegodavo greta, kartais ją palaižydavo. Šeima norėjo įsitikinti, kad jo dantys sveiki.

    Braunis atvyko į kliniką. Atlikus kraujo tyrimus, jo būklė buvo tinkama anestezijai, o veterinarijos gydytoja odontologė Gabija atliko išsamų burnos ištyrimą.

    Išoriškai dantys neatrodė taip blogai (pirmoji nuotrauka), kaip paaiškėjo atlikus intraoralinę rentgenografiją (antra nuotrauka). Braunio burnoje nustatytas 3–4 laipsnio periodontitas, kaulo nykimas, gilios periodonto kišenės ir judantys dantys. Siekiant pašalinti skausmo ir infekcijos židinius, teko pašalinti 7 dantis (trečioje nuotraukoje - po dantų apnašų procedūros). 

    Šeimai kilo visiškai suprantamas klausimas: „O kaip jis valgys be dantų?“

    Odontologė Gabija nuramino – šunys puikiai prisitaiko. Svarbiausia ne dantų skaičius, o tai, kad augintinis galėtų gyventi be nuolatinio skausmo.

         

    Ar jūsų šuo gali turėti tokią pačią problemą?

    Atkreipkite dėmesį, jei pastebite:

    • nemalonų burnos kvapą;
    • paraudusias ar kraujuojančias dantenas;
    • geltonas ar rudas apnašas;
    • kramtymą viena puse;
    • maisto mėtymą iš burnos;
    • nenorą kramtyti kieto maisto ar žaislų;
    • gausesnį seilėtekį;
    • jautrumą liečiant snukį.
    •  

    Svarbu: šuo gali ėsti, žaisti ir atrodyti linksmas net tada, kai jam skauda dantis. Gyvūnai skausmą dažnai slepia ir tiesiog prisitaiko.

    Ką galime padaryti dėl augintinio dantų?

    • Dantis valyti reguliariai, geriausia – kasdien.
    • Pirmąją dantų patikrą atlikti maždaug 6–7 mėnesių amžiaus.
    • Mažų veislių šunis profilaktiškai tikrinti bent kas 6 mėnesius, didesnius – bent kartą per metus.
    • Nepamiršti, kad kramtalai nepašalina jau susiformavusių dantų akmenų – tam reikalinga profesionali burnos higiena.

     

    Braunio istorija parodo, kaip svarbu neignoruoti net ir nedidelio burnos kvapo.

    Kuo anksčiau pastebima problema, tuo daugiau galimybių išsaugoti dantis ir išvengti skausmo.

    Veterinarijos gydytoja GABIJA SOKOLOVAITĖ

    rūpinasi šunų ir kačių dantų bei burnos sveikata – konsultuoja, atlieka dantų higieną ir operuoja.