Ūmus šlapiasis dermatitis (piotraumatinis dermatitas ir folikulitas)

 

 

Straipsnio autorė: veterinarijos klinikos ,,TOTO''

gydytoja dermatologė Laura Udraitė-Vovk.

 

 

 

Sveika gyvūno oda yra atspari iš aplinkos patenkantiems infekcijos sukėlėjams. Tačiau pakanka bent menkiausio įbrėžimo, ir atsiranda puikios sąlygos patogeniniams mikroorganizmams daugintis. Dažniausiai oda pažeidžiama, kai pats gyvūnas intensyviai kaso, kandžioja ar trina tą kūno vietą, kurią jam skauda arba niežti. Todėl pirmine ūmaus šlapiojo dermatito priežastimi gali būti: alerginės odos ligos, blusos, įvairūs odos parazitai, nešvarus ir neprižiūrėtas kailis, odos svetimkūniai, ausų uždegimas, paranalinių liaukų problemos. Taip pat oda gali būti pažeista kirpimo, šukavimo ar trimingavimo metu, po žaidimo su kitais šunimis, po maudynių nešvariame vandenyje. 

 

Didesnį polinkį sirgti ūmiu šlapiu dermatitu turi šunys, kurių poplaukis yra pakankamai tankus. Tai koliai, vokiečių aviganiai, auksaspalviai retriveriai, čiau - čiau, rotveileriai, labradorai, senbernarai. Metų laikas ir oras lauke įtakos taip pat turi: dažniausiai šia liga gyvūnai suserga vasarą ir ankstyvą rudenį, kai orai šilti ir drėgni, augintiniai daug laiko praleidžia gamtoje, maudosi lauko tvenkiniuose, yra kerpami, maudomi ar triminguojami. 

 

Pažeidus odą, ypač, kai po plauku yra šilta ir drėgna, susidaro labai palanki terpė patogeniniams mikrobams daugintis. Jie išplinta labai greitai ir per kelias valandas atsiranda šlapia, pūliuojanti, skausminga, nemalonų kvapą skleidžianti dėmė. Jos židinys būna rausvai geltonas, su gelsvu sekretu viduryje, aplinkinė oda dažniausiai parausta, todėl labai aiškiai matoma yra riba tarp sveiko ir pažeisto audinio. Gyvūnų plaukai dėmių-žaizdų vietose sulimpa, o po kurio laiko ir nukrenta.

 

Laiku nepradėjus ūmaus šlapio dermatito gydymo, židinys po plauku progresuoja ir plečiasi labai greitai, infekcija apima ir plaukų folikulus. Pažeidimo vieta priklauso nuo pirminės priežasties. Jei ligos priežastis - blusos, dažniausiai ligos židinį galima rasti ant gyvūno nugaros. Jei priežastis – ausų uždegimas, židinio reikėtų ieškoti aplink ausis ir tt. 

 

 

Ūmaus šlapio dermatito gydymas pakankamai efektyvus tuomet, kai yra pradedamas laiku ir tinkamai. Todėl svarbiausia - pradėti gyvūną gydyti kuo anksčiau, kol ligos židinys dar nėra apėmęs didelio odos ploto.

 

Pirmas žingsnis - tinkamas žaizdos apdorojimas ir išvalymas. Gydymo praktikoje pasitaiko agresyvių gyvūnų, todėl atliekant tokias procedūras kartais taikoma narkozė arba dalinė sedacija. 

 

Procedūros metu plaukai yra nuskutami šiek tiek už sveikos odos ribų, tokiu būdu žaizda yra geriau aprūpinama deguonimi ir užkertamas kelias tolimesniam infekcijos plitimui. Žaizda yra gerai nuplaunama su antiseptiniais, sausinančiais tirpalais, tada tepama antibiotikais ir kortikosteroidų tepalais. Tokia procedūra gyvūnui kartojama 2 kartus per dieną.

Svarbiausia prižiūrėti, kad gydymo metu gyvūnas pažeistos vietos nesikasytų ir nesilaižytų, kadangi tai labai apsunkina patį gijimą. Tam, kad žaizdos būtų apsaugotos nuo papildomo dirginimo, naudojami įvairūs tvarsčiai arba specialios apykaklės, segamos augintiniui ant kaklo.

 

Kai ligos židinys tampa sausas, pasidengia šašu, antibiotikų tepalai yra keičiami minkštinančiais kremais. Priklausomai nuo pažeidimo laipsnio, gali būti skiriami antibiotikai bei kortikosteroidai sisteminiam gydymui. Svarbiausia - rasti pirminę priežastį ir ją kuo greičiau pašalinti. Kai kurios sunkios endokrininės ligos (pvz: diabetas) taip pat gali būti šlapiojo dermatito priežastimi. Todėl gydymą visada turi skirti veterinarijos gydytojas, kuris tiksliai diagnozuos ligą, atskirs ją nuo daugelio kitų panašių susirgimų.

 

Siekiant išvengti dermatito pasikartojimo, reikėtų laiku šukuoti bei kirpti gyvūną, profilaktiškai naudoti antiparazitinius preparatus, tinkamai prižiūrėti ausis bei paranalines liaukas.

REGISTRACIJA